Krovinio gabenimas sausumos keliais, tai procesas, kurio metu suvedamos skirtingos pusės – siuntėjas, vežėjas, gavėjas bei kiti logistikos srities dalyviai. Jų tarpusavio santykius ir atsakomybės ribas reglamentuoja 1956 m. priimta Ženevos CMR konvencija. Viena vertus, didžioji dalis konvencijos skyrių skirti įtvirtinti vežėjo ir gavėjo pareigas, tačiau nevalia pamiršti, jog siuntėjas taip pat nėra atleidžiamas nuo atsakomybės už savo veiksmus. Klausimas, į kurį būtina ieškoti atsakymo – koks yra ekspeditoriaus vaidmuo apibrėžiant siuntėjo atsakomybę? Continue reading →
Bendroji avarija
Bendroji avarija – vienas seniausių ir sunkiausiai suprantamų jūrinių įstatymų, kuris nurodo, jog siuntėjas patikėdamas konteinerį su kroviniu laivybos linijai ir laivui patenkus į pavojų dėl laivo valdytojo kaltėssavininkas turi dalyvauti atlyginant nuostolius asmenimis, kuriu kroviniai buvo sunaikinti išgelbėjus laivą su kitais kroviniais. Bendrosios avarijos istorija siekia senovės Egipto laikus, kai galiojo taisyklė: “tam, kieno krovinys buvo paaukotas, dėl visų gerovės, turi būti atlyginta bendrai”. Laikui bėgant tai virto Yorko Antverpeno taisyklėmis, o modernėjant laivams skelbiamų bendrųjų avarijų skaičius sumažėjo. Tačiau pirmi keturi šių metų mėnesiai įrodė, jog šis institutas vis dar veikiantis ir vis tiek išlieka pavojus atsidurti bendrosios avarijos situacijose. Continue reading →
Protected: Užsakymo svarba
Defektinis aktas
Krovinys sugadintas! Kuris dokumentas yra svarbiausias? Krovinio sąskaita? Važtaraštis? Galbūt pervežimo užsakymas? Visi minėti dokumentai reikšmingi, o taip pat kiekvieną jų galima pakeisti – sąskaitą gali atstoti rinkos kaina, važtaraščio neteisingas užpildymas neturi įtakos žalai, o transporto užsakymui prilyginama trumpoji žinutė. Vienas dokumentas gali pakeisti žalos eigą – atleisti vežėją nuo atsakomybės arba padėti gauti išmoką. Tai – defektinis aktas arba važtaraštis su įrašais apie pažeidimą. Continue reading →
Gediminas Daukša 