Uzbekistanas kryžkelėje

Ankstyva Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo – vienos iš ryškiausių Vidutinės Azijos politinių figūrų – mirtis ir būsimi rinkimai gali sukurti politinį vakumą šalyje. Jo mirtis 2016-ųjų rugsėjo mėnesį gali pasitarnauti dvejopai. Trims įtakingiausiems klanams varžantis dėl valdžios šalis gali paskęsti politinėje suirutėje. Tai gali destabilizuoti padėtį net tik Uzbekistane, bet ir visame vidurio Azijos regione. Kita vertus, naujasis prezidentas gali išvesti šalį iš politinės stagnacijos ir žengti ekonominių reformų keliu.

Continue reading →

Įprastas vežimas krovinių draudime

 “Institute Cargo Clauses” krovinių draudimo taisyklių 8.1 punkte sakoma, kad draudimo apsauga galioja “…įprasto vežimo metu…”. Tai labai svarbūs žodžiai. Tuo metu, kai draudimo kompanija sutinka prisiimti riziką už krovinį, kuris gabenam iš taško A vienoje šalyje į tašką B kitoje, tikimasi iš draudėja, kad prekės keliaus racionaliausiu tiesiu maršrutu, išvengiant nebūtinų nuklydimų arba sustojimų. Tuomet kai siuntinys yra transportuojamas “protingu” maršrutu arba tokiu keliu kokiu tikisi ar gali tikėtis draudimo kompanija, laikoma, kad vyksta “įprastas vežimas”. Keblumų gali kilti tą akimirką, kai krovinys nukrypsta nuo planuoto maršruto su draudėjo žinia. Tai iliustruoja ir pateikti pavyzdžiai. Continue reading →

Nedrausta vežėjo atsakomybė

Ar patikėtumėte Jūsų dispozicijoje esantį vertingą kliento krovinį vežėjui neturinčiam atsakomybės draudimoir kartu puikiai suprasdami, kad įvykio atveju, vargu ar Jūsų klientas turės iš ko išsiieškoti patirtus nuostolius? Taigi vežėjo atsakomybės už krovinį draudimas tampa neatsiejama verslo santykių dalimi valdant verslo rizika ir taip išvengiant logistikos veikloje kylančių pavojų. Kita vertus, vadybininkui net ir gavus vežėjo draudimo liudijimo kopiją, Jūs vis tiek statote savo kliento prekes į pavojų, daug dažniau nei galvojate.   Continue reading →

Ekspeditoriaus atsakomybė už siuntėjo veiksmus

Krovinio gabenimas sausumos keliais, tai procesas, kurio metu suvedamos skirtingos pusės – siuntėjas, vežėjas, gavėjas bei kiti logistikos srities dalyviai. Jų tarpusavio santykius ir atsakomybės ribas reglamentuoja 1956 m. priimta Ženevos CMR konvencija. Viena vertus, didžioji dalis konvencijos skyrių skirti įtvirtinti vežėjo ir gavėjo pareigas, tačiau nevalia pamiršti, jog siuntėjas taip pat nėra atleidžiamas nuo atsakomybės už savo veiksmus. Klausimas, į kurį būtina ieškoti atsakymo – koks yra ekspeditoriaus vaidmuo apibrėžiant siuntėjo atsakomybę?   Continue reading →