Ankstyva Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo – vienos iš ryškiausių Vidutinės Azijos politinių figūrų – mirtis ir būsimi rinkimai gali sukurti politinį vakumą šalyje. Jo mirtis 2016-ųjų rugsėjo mėnesį gali pasitarnauti dvejopai. Trims įtakingiausiems klanams varžantis dėl valdžios šalis gali paskęsti politinėje suirutėje. Tai gali destabilizuoti padėtį net tik Uzbekistane, bet ir visame vidurio Azijos regione. Kita vertus, naujasis prezidentas gali išvesti šalį iš politinės stagnacijos ir žengti ekonominių reformų keliu.

Klanų kova

Nesvarbu, kuriuo keliu šalis pasuks, I. Karimovo mirtis  sukels ne vieną audrą Uzbekistano politinėje padangėje. Ilgą laiką Uzbekistano klanai atliko nematomą vaidmenį valstybės politinėje scenoje, dėka prezidento įvestos geležinės tvarkos. Antra vertus, negalima ignoruoti aplinkybės, kad šalis yra pasidalinusi į septynis skirtingus regionus.

Islamas Karimovas, kaip ir anksčiau šalį valdžiusi Sovietų Sąjunga, stengėsi regionų grupes laikyti nuošalyje suteikdamas jiems vienus ar kitus postus. Be to, I. Karimovas buvo neretai laikomas pašaliečiu, nes nepriklausė nei vienam klanui, tai padėdavo jam išvengti įtraukimo į regioninius konfliktus. Tačiau per savo 25 metų valdymą I. Karimovas ne kartą buvo užsitraukęs klanų nemalonę. Pavyzdžiui, 1999 metais pašalinus Taškento klano atstovą iš vidaus reikalų ministro pareigų, sostinėje nugriaudėjo keli sprogimai. Arba 2004 metais šalį supurtė keli sprogimai Taškento ir Samarkando klanams aiškinant dėl įtakos sferų.

Kol kas valdžios perleidimas Uzbekistane vyko ramiai ir ministro pirmininko Shavkato Mirziyoyevo paskyrimas laikinuoju prezidentu nesukėlė atgarsių.

Tarptautiniai interesai

Nereikėtų nuvertinti ir tarptautinės politikos žaidėjų interesų Uzbekistano prezidento rinkimuose. Tenka pripažinti, kad paskutinius penkerius metus I. Kamirovas laikė Rusiją per šūvio atstumą ir atsisakė dalyvauti kuriant Euroazijos sąjungą, taip pat 2012-aisiais neprisidėjo prie steigiamo karinio CSTO bloko. Todėl Rusija tikisi matyti Taškente labiau šaliai palankų prezidentą.

Antra vertus, Kinija irgi turi tikslų artėjančiuose prezidento rinkimuose, tik kiek kitokių. Ilgą laiką Uzbekistanas, valdant I. Kamirovui, buvo Pekino ramstis plėtojant Šilko kelio projektą, todėl Kiniją aktyviai investavo į šios vidurio Azijos šalies infrastruktūros plėtrą. Maža to, Uzbekistanas tiekia resursų ištroškusiai Kinijai dujas, uraną ir auksą.

Revoliucijos galimybė?

Kita vertus, I. Karimovo dukters Gulnaros Karimovos, Harvardą baigusios multimilijonierės, kuri buvo laikoma viena iš I. Karimovo įpėdinių, namų areštas tik išryškino politinę kovą dėl valdžios. Taip pat nevertėtų užmiršti ir laikinojo prezidento S. Mizjyoyev`o nesutarimų su ministru pirmininku Rustamu Asimovu. Buvęs prezidento patarėjęs R. Asimovas buvo pašalintas iš artimų žmonių prezidentui rato per paskutinius kelis mėnesius.

Neaišku kuria kryptimi pasuks šių politinių figūrų dvikova. Jei S. Mirzjyoyev`as ryšis išlaikyti valdžią, bet kokiomis priemonėmis, šalyje gali kilti spalvota revoliucija, tokią kurią jau matėme Ukrainoje ir Kirgizijoje. Skirtingi Rusijos ir Kinijos interesai Uzbekistano politinėje sistemoje, taip pat gali pasitarnauti skirtingų klanų siekiams perimti valdžią.

Šaltinis http://globalriskinsights.com