Rugsėjo 1 dieną Hamburgo uoste suliepsnojęs milžiniškas konteinerinis laivas “CCNI Arauco” priminė pavykus, tykančius transportuojant prekes ir pasekmes, kurias gali sukelti net ir menkiausias incidentas. Nelaimė laive atnešė nežinią krovinio savininkams – ar jų krovinys liko sveikas, o gal ji paglemžė ugnis – klausimas į kurį teko ieškoti atsakymo ne vienam prieš kreipiantis į draudiką. Kita vertus, turbūt mažiau pasisekė tiems, kas pasikliovė siuntėjo užsakytų krovinio draudimo ir suko galvą dėl abejotinos reputacijos užsienio draudimo kompanijų. Tai tebuvo pradžia, nes tokie gaisrai neretai įsuka niekuo nenutuokiančius krovinio savininkus į jūrinės teisės verpetą ir priverčia juos susipažinti su bendrąją avarija.

„Tam, kuris kažką paaukojo dėl visų gerovės, turi būti atlyginta visų bendrai“

Istorija

Bendrosios avarijos įstatymas tapo neatsieja jūrinės teisės dalis jau kelis šimtus metų. Pirmieji bendrosios avarijos principai buvo suformuoti senovės Graikijos doktrinoje kalbančioje apie krovinio išmetimą už borto. Vėliau doktrina buvo papildyta eile kitų nelaimių, kol įvyko lūžis, pripažinus, kad išlaidos patirtos gelbėjant turtą nesiskiria nuo turto paaukoto išgelbėti laivą ir krovinį. Metams bėgant bendrosios avarijos sąvoka vystėsi individualiai kiekvienoje jūrinėje valstybėje, kol 1864-aisiais Yorke buvo surengta tarptautinė konferencija, kurios metu priimtos Yorko-Antverpeno taisyklės. Tiesa, svarbu paminėti, kad Yorko-Antverpeno taisyklės neturi tarptautinės konvencijos statuso. Jos galioja tik tuo metu, jie yra įtrauktos į pasirašomas sutartis.

Pagrindiniai principai

Yorko-Antverpeno taisyklėse minimo keturios būtinos sąlygos bendrajai avarijai paskelbti:

1. Patiriamos neplanuotos išlaidos arba paaukojamas krovinys
2. Tai atliekama sąmoningai, siekiant užtikrinti bendrą visų saugumą
3. Kroviniui arba laivui turi grėsti realus, bet nebūtinai neišvengiamas, pavojus
4. Krovinys turi būti transportuojamas jūra.

Gaisras “CCNI Arauco”

Milžiniškas konteinerinis laivas “CCNI Arauco”, kuris buvo prišvartuotas Hamburgo uosto dokuose, užsidegė sprogus konteineriui. Vienas iš konteinerių viršutiniame denyje sprogo, kai prie jo buvo atliekami virinimo darbai, ugnis išplito į greta sukrautus konteinerius ir apėmė laivą.  Netrukus tiek laivas ir Hamburgo uosto konteinerių terminalas paskendo dūmuose. Iš pradžių įgula mėgino likviduoti gaisrą savo jėgomis, tačiau supratę, kad nesuvaldys ugnies paprašė pagalbos. Ugnį gesino 150 ugniagesių ir keletas vilkikų. “Ugnies liežuvių karštis siekia 800 laipsnių, liepsnos apėmusios beveik visą laivą”,- situacija komentavo vietinės gaisrinės vadovas.

Konteinerinis laivas “CCNI Arauco” buvo pastatytas 2015-aisiais metais. Jo ilgis siekia 300 m ir gali plukdyti 9 000 20 pėdų konteinerių. Užgesinus gaisrą ir įvertinus padarytą žalą, laivo valdytonas “CCNI” paskelbė bendrąją avarija. Tai yra visų, kurių konteineriai buvo išgelbėti prašoma prisidėti kompensuojant nuostolius tiems savininkams, kurie prarado prekes gaisro metu.

 Tuo metu, kai paskelbiama bendroji avarija krovinio savininkui, lieka kelios išeitys:

Jei krovinys nebuvo draustas:

• Konteineris nebus gražintas gavėjui, tol kol jis nepateiks garantijos.
• Garantija gali būti pateikiama keliomis formomis: pinigų depozitu, banko garantija arba laidavimu.

Jei krovinys buvo draustas:

• Apie bendrąją avarija turi būti pranešta krovinio draudikui.
• Draudimo kompanija pateiks garantija ir krovinys bus paleistas.

Jei norite sužinoti plačiau apie bendrąją avarijoje, kviečiame apsilankyti tam skirtoje skiltyje: http://www.claims.lt/promo/bavarija