Automobiliai buvo gabenami tam skirtuose dviaukščiuose vagonuose iki 1960-ųjų. Jie buvo 50 pėdų ilgio ir su iš abiejų pusių atsidarančiomis durimis. Tokiame vagone tilpo keturi automobiliai: du viršuje ir du pirmame aukšte. Toks vagonas visiškai apsaugojo automobilius nuo pažeidimų vežimo metu, tačiau buvo neefektyvus, nes keturių automobilių svoris neišnaudojo visos vagono keliamosios galios. Naujieji 85 ir 89 pėdų ilgio vagonai leido sutalpinti 15 automobilių sukrautų trimis aukštais. Tačiau ir to neužteko, liko neišnaudoto svorio.

1970-aisiais „Chevrolet” pradėjo kurti naują modelį „Vega”. Vienas iš svarbiausių inžinierių uždavinių buvo išlaikyti kainą ties 2 000 dolerių riba. Tuo metu, frachto kainos vagonui, vykstančiam iš „Chevrolet” gamyklos į Ramiojo vandenyno pakrantę – ilgiausias maršrutas, kurį būtų tekę įveikti pristant naują automobilį – siekė apie 4 800 USD. Neužmirškime, kad „Vega” buvo kompaktinės klasės automobilis, todėl į vagoną galėjo tilpti papildomi trys modeliai, iš viso 18 automobilių. Tai vis tiek reiškė papildomus 300 USD už automobilį, kuris turėjo kainuoti tik 2 000 USD. „Chevrolet” ėmėsi iššūkio – sutalpinti kiek galima daugiau „Vega” automobilių, kad sumažinti pervežimo kainą.

„General Motors” ir „Southern Pacific Railroad” inžinieriai sugalvojo originalų sprendimą, automobilius krauti ne horizontaliai, o vertikaliai. „Vega” būtų sukrautos į specialiai tam sukonstruotą vagoną – pavadintą „Vert-A-Pac” – kuris talpintų 30, o ne 18 automobilių.

„Chevrolet” tikslas buvo pristatyti vertikaliai sukrautus automobilius paruoštus eksploatacijai. Tam kad automobilius sukrovus nosimis į apačią neištekėtų visi skysčiai, „Vega” inžinieriams teko modifikuoti variklį ir sumontuoti specialią skelndę, kuri neleistu alyvai patekti į pirmąjį cilindrą. Langų plovimo skysčio talpa buvo pakreipta 45 laipsnių kampu, karbiuratoriuje sumontuota speciali medžiaga benzinui sugerti, o baterijoje įmontuota papildoma talpa. Papildomos sijos buvo sumontuojamos kelionės metu, kad apsaugotų variklį ir pavarų dėžę.

„Vega” tapo populiariausiu 1970-ųjų automobilių JAV. Tačiau metams bėgant, jos populiarumas staiga krito, pasigirdus kalboms apie problemas su rūdimis, variklio gedimais ir nepatikimumą. Kai „Vega” gamyba buvo nutraukta, „Vert-A-Pac” tipo vagonus teko supjaustyti, nes jie buvo skirti gabenti būtent kompaktiškam automobiliui.