1912-ųjų balandžio 14-tą dieną neskęstantis „Titanikas” – to meto prabangiausias okeaninis laineris – rėžėsi į ledkalnį pirmosios kelionės metu. Įspūdingas laivas nugarmėjo į stingdančius Šiaurės Atlanto vandenis už 375 mylių nuo Niufaudlendo per 2 valandas ir 40 minučių. Laivu plaukė 2 224 keleivių ir įgulos narių, tačiau gelbėjimosi valtys pajėgė sutalpinti 1 178 žmonės, kiek daugiau nei 1 514 žmonių nepasiekė kranto. Tai – vienas iš tragiškiausių to meto įvykių, tačiau be istorijas, kurią visi puikiai žinote ir matėte kino ekrane, yra ir kita, ne ką mažiau intriguojanti, jos pusė sietina su „Lloyd`s”, bei apgaubta abejonių.

“Titaniko” draudimas

1912-ųjų sausio 9-tą dieną didžiojoje „Lloyd`s” salėje vyko rizikos vertintojų pasitarimas, kurio metu buvo tariamasi, kokiomis sąlygomis galima apdrausti du didžiausius to metu pasaulyje laivus – „Titaniką” ir jo dvynį „Olimpiją” priklausiusius „White Star Line”. Parašas ant tokio poliso buvo laikomas garbės reikalu, o laivo vertė siekė apie 1 milijoną svarų, kas prilygtų 97 milijonams svarų 2014-aisiais. Tai buvo įspūdinga suma, prisiminus, jog visų tais metais draustų laivų vertė siekė 7 milijonus svarų, įskaitant ir „Titaniko”. Daugybė „Lloyd`s” sindikatų sutiko prisiimti riziką nuo 10 000 iki 75 000 svarų sumoms. Tuo metu laikytam „neskęstančiam” laivui buvo pasiūlyta konkurencinga 7 500 svarų įmoka su minimalia 15 000 svarų franšize. Tiesa, vienas iš „Lloyd`s” sindikatų – „British Dominions Marine Insurane” – atsisakė prisiimti riziką motyvuodamas, jog laivo konstrukcija neteikia pasitikėjimo.

1912-ųjų balandžio 14-tosios naktį, likus 20 minučių iki vidurnakčio, 44 000 tonų laineris irdamasis į priekį 22 mazgų greičiu atsirėmė į ledkalnį. Laivo korpuse atsivėrė skylė, kurią apžiūrėjęs jo kūrėjas Thomas Andrewsas įspėjo, kad laivas per 90 min nuskęs. „Titanikas” išsilakė vandenyje ilgiau nei planuotą ir nuskendo 2 val. 20 min.

1912-ųjų balandžio 15-tosios rytą „Lloyd`s” atvėrus duris pirmosios naujienos apie „Titaniko” susidūrimą su ledkalniu jau buvo pasiekusios Londoną. Tiesa, tuo metu nebuvo patikimo bendravimo per ilgą atstumą priemonių, tad naujienos neretai nekėlė pasitikėjimo. „Lloyd`s” sindikatai ėmė ieškoti vėlavimo draudimo („overdue insurance” angl.), kurio tarifai šoktelėjo iki 60 proc. Vėlavimo draudimas – tai tam tikrą praeitame amžiuje naudota perdraudimo formą, kai laivui vėluojant atvykti į uostą ir neturint tikslių naujienų, draudikas už tam tikrą įmoką perleisdavo riziką perdraudikui. Tokie vykdavo iki kol suskambėdavo „Lutine” varpas kabantis pagrindinėje „Lloyd`s” salėje, kuris pranešdavo apie laivo atvykimą arba nuskendimą. Tiesa, Niujorke įsikūrusiam laikraščiui „Exchange Telegraph” pranešus, kad „Titanikas” tempiamas į Halifaksą, perdraudimo tarifai nukrito iki 25 proc. Tai „Lloyd`s” rinkai kainavo 50 000 svarų, todėl vėliau ne kartą buvo diskutuojama dėl naujienų šaltinių patikimumo klausimo.

Tai virto viena brangiausių „Lloyd`s” žalų, kuri buvo išmokėta per 30 dienų. Kartu „Titaniko” nelaimė privertė kitus draudikus irgi atverti savo lėšas. Filadelfijos verslininko, kuris nuskendo kartu su laivu, žmonai buvo išmokėta didžiausia tuo metu gyvybės draudimo išmoka – 50 000 dolerių. Taip pat, tai buvo pirmasis atvejis, kai draudimo kompanijai teko atlyginti nuostolius už automobilio susidūrimą su ledkalniu. Williamas Ernestas Karteris išsigelbėjo ir pareikalavo, jog draudimo kompanija atlygintų 5 000 dolerių už jo 25 arklio galių „Renault” kuris nuskendo su laivu.

Laivas, kuris nenuskendo

Kaip ir kiekviena tragiška istorija, “Titaniko” pasakojimas apaugo sąmokslo teorijomis – viena iš jų išsiskiria savo kontraversiškumu, ir apima keletą įvykių ir sutapimų nutikusių likus mėnesiams, dienoms ir valandoms iki laivu išplaukimo. Teorija mėgina įtikinti, jog iš tikro nuskendo „Titaniko” laivas dvynys „Olimpija”, kuri buvo pervadinta „Titaniku” siekiant gauti draudimo išmoką.

„Olimpija” buvo vyresnioji „Titaniko” dvynė, statyta kartu su garsesniuoju broliu ir nuleista į vandenį 1910-ųjų spalio mėn. Jos išorė buvo visiškai identiška „Titanikui”, neskaitant kelių smulkmenų, kaip kad skirtingas švartavimosi lynams skitų skylių skaičius ir tarpų tarp langų atstumas B denyje.

1911 Rugsėjo 20-tą „Olimpija” susidūrė su Anglijos kariniu laivu „Hawke” Brambleso kanale netoli Southemptono. Laivams prasilenkiant per arti vienas kito, „Hawke” rėžėsi į kairįjį „Olimpijos” bortą stipriai apgadindamas lainerį tiek virš, tiek po vaterlinija. Nenuostabu, nes „Hawke” priekis buvo specialiai sustiprintas taranuoti priešų laivus.

Tyrimą atlikusi komisija kaltę suvertė „Olimpijos” įgulai, todėl „Lloyd`s” pagrįstai atsisakė atlyginti nuostolius. Spėjama, kad susidūrimo metu buvo pažeista „Olimpijos” pagrindinė katilinė, o kylis taip stipriai iškraipytas, jog laivą buvo beveik neįmanoma suremontuoti. „White Star Line” pateko į nepavydėtiną situaciją, kai jos didžiausią lainerį tenka siųsti remontui į dokus metams, tai ne tik atidės „Titaniko” užbaigimo darbus, bet ir atneš mažiausiai 800 000 svarių nuostolių kompanijai: abu jos laineriai stovės be darbo. Teorija tvirtina, jog „Olimpija” buvo pervadinta „Titaniku”, o tikrasis „Titanikas” stojo į tarnybą „Olimpijos” vardu.

Abu laivai buvo identiškai panašūs ir skyrėsi tik gelbėjimosi valtys, varpas, žiūronai ir pavadinimas ant laivo korpuso. „Olimpija” nuo pirmosios kelionės nešė tik nuostolius. Lainerį teko nuolatos remontuoti. Todėl buvo sukurtas planas, kaip atsikratyti nesėkmes nešusio laivo.

Viena iš įrodymų grindžiančių šią teoriją įvardijami laivų bandymai. 1910-aisiais „Olimpijos” bandymai truko dvi dienas įskaitant kelis kartus pasiektą maksimalų greitį. „Titaniko” bandymai netruko nei dienos, kurių metu buvo pasiekta vos pusė maksimalaus leistino greičio. Spėjama, kad taip buvo pasielgta sąmoningai, nes remontuotas laivas nebūtų atlaikęs maksimalaus greičio. Maža to, „Titanikas” plaukė maksimaliu greičiu, nors ir buvo informuotas apie jo kelyje pastebėtus ledkalnius. Vėliau sukurtos istorijos pasakojo, jog taip kapitonas norėjo pasiekti greičio rekordą, tačiau verta pažymėti, kad „Titanikas” neturėjo techninių galimybių pralenkti tuo metu greičiausio lainerio „Mauritanijos”.

Vis tik taškas šioje teorijoje buvo padėtas ištraukus iš dugno laiko korpuso liekamas. Metalo lakštai buvo paženklinti 401 numeriu, kuris priklausė „Titanikui”, kai „Olimpijos” korpuso numeris buvo 400-tasis.